Cyprinum_naktis dykumoje
Kaip buvo kuriami kvepalai antikoje? Kokios olfaktorinės gaidos jiems būdingos? Kokia jų cheminė sudėtis? Su kokiais technologiniais sunkumais susidūrė to meto parfumeriai? Tai klausimai, rūpintys parfumerijos istorikams ir parfumeriams, kurie pasitelkę kvapus ir kvepalus leidžiasi į kerinčias keliones erdvėje ir laike.
Istorinių kvepalų atkūrimas — tai archeologija, filologija, botanika, chemija. Archeologija tyrinėja istorinius artefaktus ir kuria hipotezes apie gamybos procesus, pirmaprades substancijas. Filologija nagrinėja rašytinius šaltinius, kuriuose yra aprašytos kvepalų formulės ir tuomečiai matavimo vienetai. Botanika nustato augalus, naudotus kvepalams gaminti. Galiausiai chemija anglies atomų metodu iš išlikusių kvapmenų pėdsakų atkuria cheminę senovės kvepalų sudėtį.
Tačiau net sukaupus daugybę mokslinių duomenų, tiksli istorinių kvepalų formulė iki galo nepaaiškėja. Spragoms užpildyti prisireikia parfumerio intuicijos ir kūrybiškumo, jo žinių ir aromatų bibliotekos išmanymo.
Didysis antikos botanikas Teofrastas rašo, jog „Kvapios henos sėklos yra mėlynai juodos tarytum naktis. Henos žiedai liepsnoja balta ugnimi — tarytum diena. O tarp jų beauštant saldžiakvapei aušrai gimsta Afroditė.“
Visa tai dvelkia Laimės Kiškūnės atkurtuose istoriniuose Cyprinum kvepaluose.
