Socialinis kvapas: kava

Šį esė parašiau po Emanuelio Ryklio knygos „Tebūnie kava“, kurią labai gražiai išleido „Dvi tylos“, pristatymo. „Tebūnie kava“ pirmoji knyga lietuvių kalba, kurioje randame bene visus atsakymus į bazinius klausimus apie kavą.

Kavai vis populiarėjant, daugėja ir literatūros apie kavą, tačiau didžiausia tos literatūros dalis yra techninė ir skirta specialistams — apie kavos ruošimą, skrudinimą ir t. t. „Tebūnie kava“ yra visiškai unikali knyga — švelnus vadovėlis, kuris paprastu būdu leidžia kiekvienam iš mūsų suvokti kavos reiškinį.

Kava — tai ne tik gėrimas. Kava yra sensorinis stimulas, kuris padeda lėtai džiaugtis.

Panašiai kaip „lėtojo grožio“ rutina, laikas pačiam sau, ramybės, įsižeminimo laikas. Kaip lėti, daugiasluoksniai kvepalai, kurie skatina įsiklausyti, tyrinėti, galbūt aptarti juos kartu su kažkuo kitu.
Galime kalbėti apie uoslės ir skonio fiziologiją, svarstyti kiek turime uoslės ir skonio genų, kurie iš jų veiksmingi, kuriomis smegenų sritimis atpažįstame kvapus ir skonius ir kita, tačiau apie kavą labiausiai norėtųsi kalbėti kaip apie socialinį kvapą, kuris labai dažnai yra pamatas, stimulas kūrybai, padedantis kavos gėrėjui ir uostytojui generuoti idėjas.

Emanuelis, pristatydamas knygą, savo žodžiais dar kartą paliudijo kavos socialumą. Jis visiškai natūraliai prasitarė: „Ši knyga — tai malonus kompanionas, jeigu kavą gersite vieni. Paimkite ją į rankas, ir ji padės skaniau mėgautis kava“. Tai reiškia, kad kavai gerti yra pageidautinas kompanionas! Jeigu nėra žmogaus šalia, juo gali būti gera knyga.

Kava — gyvenimo stiliaus kvapas

Kaip pažymi studentų laikraščio Harvard Crimson žurnalistė Hanaa Masalmeh, itin populiariame posakyje „Let‘s grab a cup of coffee“ svarbiausi žodžiai yra anaiptol ne „cup of coffee“. Jo esmė — tai „let‘s“, liudijantis, kad kava yra bendravimo, susitikimo, sambūvio priemonė, kad tai patyrimas, kurio metu išgyvename įdomiausių dalykų.

Kaip patyrimas kava yra susijusi su hedonistiniais pojūčiais — pasidarę pertraukėlę mes atsipalaiduojame ir leidžiame sau šventą ritualą — kavos puodelį, gardinantį malonų laisvalaikį. O jei dar sykiu bendraujame intelektualiai — tai išgyvename ir stiprų intelektualinį patyrimą. Negana to, kavos kvapas ir istoriniais laikais, ir dabar kuria prabangos nuojautą.

Kava susieja dideles priešybes. Gurkšnoti kavą prie to paties stalelio gali hedonistai ir sveikuoliai, snobai ir realistai, verslininkai ir rašytojai, kontrakultūrininkai ir oligarchai… Kaip sako britų akademinis jaunimas, puodelis malonumo ir intelektualinės diskusijos stimuliacija už vieną pensą.

Kavos kvapas inspiruoja fantaziją, idėjas, kalbėjimą, labiau veikia dešinįjį pusrutulį. Bet koks malonus kvapas skatina kalbėti, tik, žinoma, ne apie patį kvapą, nes apie jį ne itin ką galime pasakyti. Kai uostome kažką, kas maloniai kvepia, mes užsinorime tiesiog kalbėti. Kavos kvapas šiuo požiūriu yra nuostabus pokalbių mediatorius.

Kava kaip socialinis reiškinys gastronomijos istorijoje sąveikauja su vynu kaip socialiniu reiškiniu. Vienose bendruomenėse kava yra tiek pat svarbi, kiek kitose — vynas.

Kavos kvapai

Dažnai kavos aprašymuose būna pažymėti kavos kvapai. 1995 m. buvo patvirtintas Kavos degustuotojo aromatų ratas (Coffee Taster‘s Flavor Wheel). Į jį įtraukti įprasčiausi kavos aromatai, jų atspalviai, pustoniai ir poskoniai.

Kontrkultūrinio kavos degustatoriaus skonio ratas (teigiami aprašai) (The Counter Culture Coffee Taster’s Flavor Wheel (positive descriptors)
Paimta iš dailycoffeenews.com

Nuo gėliškų iki daržovių, čedero, dirvožemio, žolių;
nuo citrusiškų iki pikantiškų: odos, mėsos, sojų padažo, saulėje džiovintų pomidorų;
nuo obuolių, melionų, tropinių vaisių iki žirnių, grybų, krapų ar šieno;
nuo vynuogių ir uogų iki kepintų: skrebučių, deginto cukraus, dūmų, anglies;
nuo šokolado, vanilės, karamelės, riešutų, džiovintų vaisių iki moliūgų, žalių lapų, mėtų;
nuo javų, grūdų, šviežios duonos iki prieskonių: kario, imbiero, saldymedžio, gvazdikėlio.

Profesionalai apibūdindami kavą dažniausiai remsis keliais apibūdinimais iš šio žodyno ir pridės keletą savų žodžių.

Kavos raštingumas

Kiek yra žmonių, kurie gali vertinti kavą pagal skonį ar kvapą, aprašyti sudėtingą kavos pupelių ar paties kvapnaus gėrimo aromatą?

Emanuelis siūlo pernelyg nekreipti dėmesio į kavos kvapo aprašymą ir skatina kavos aromatą apibūdinti patiems sau. Kavos žodyne rasime daug standartiškai naudojamų žodžių, apibūdinančių įvairiausių uogų, citrusų, šokolado rūšių, riešutų ar karamelės atspalvius, tačiau nerasime tokio apibūdinimo kaip lietuviška juoda duona. Tačiau šviežiai skrudinta kava iš Kongo dažnai atsiduoda kaip tik šiuo kvapu. Jeigu Etiopijos kavoje užuodžiate mėlynes ar žemuoges, tai visiškai normalu. Braziliškoje kavoje galite užuosti šokoladiškų gaidų, tačiau galite užuosti ir žemės arba kepintos kiaulienos odelės kvapą.

Praktiškas patarimas, turėkite namuose kavos malūnėlį. Tai yra pats geriausias ir svarbiausias įrankis išgauti kavos aromatams ją patiems malant. Nebijokite uostyti, užuosti ir ieškoti savų žodžių ir savų apibūdinimų. Knygoje taip pat rasite kavininkų naudojamus kavos apibūdinimus ir turtingą paties Emanuelio žodyną, gimusį iš jo nuolatinio buvimo su kava.


Iki kvapniai garuojančio kavos puodelio atsiradimo ant jūsų stalo įvyksta daug istorijų. Malonu jas žinoti. O ir pačios kavinės — kibirkštis tam tikriems įvykiams, jose sukuriamos revoliucijos, kultinės knygos, meno kūriniai…

Gardžios kavos ir puikaus skaitymo. Kviečiu pakeliauti po paslaptingą ir labai įdomų kavos kvapo ir skonio pasaulį su Emanuelio Ryklio knyga „Tebūnie kava“. Tai knyga, skirta kavos kultūrai ir kavos raštingumui.

Moderni kavos kultūra yra apie buvimą kartu, svajones, susijungimą su akimirka ir su augalais.

Laimė Kiškūnė
Nuotraukos: Dariaus Petrulaičio.

Emanuelio Ryklio, prof. Rimvydo Laužiko, Laimės Kiškūnės ir Eglės Daugėlaitės diskusija apie kavą ČIA.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *