Manukų eterinis aliejus, šluotinių sėklučių

Manukų eterinis aliejus
Bot. Leptospermum scoparium, mirtinių (Myrtaceae) š.

Susipažinkime. Ekonomiškai svarbių augalų šeima

Mirtinių šeimos augalai paplitę visuose kontinentuose – nuo atogrąžų iki Viduržemio jūros ir vidutinio klimato kalnų juostos, bet ypač Australijoje ir P. Amerikoje. Dauguma jų yra medžiai, išaugantys iki 120 m, pvz. eukaliptai, mirtenės, elegantiški amžinai žaliuojantys krūmeliai – mirtos, Verticordia, ir lianos – mirutės (Metrosideros).

Šiai šeimai priklauso augalai, vedantys nepaprastai kvapnius vaisius – guavos, Javos slyvos (Syzygium cumini); prieskoniai – gvazdikėliai, pimentai, gausiažiedžių gvazdikmedžių lapai; eterinių aliejų pramonėje plačiai naudojami augalai – eukaliptai, mirtenės (arbatmedis, kajeputas, niaoulis), mirtos, citrinmirtės, manukos, kunzėjos ir t.t.; mediena baldams ir šilumai – eukaliptai; dekoratyviniai augalai – kalistemonai; smėlėtas dirvas stabilizuojantys augalai – sėklučiai.

Šių kvapnių augalų pasaulyje priskaičiuojama apie 4000 rūšių.

Truputis botanikos

Manukos (Leptospermum scoparium) – aukšti, šakoti medeliai, kartais krūmai, tankiai apaugę smailiais lapais. Žydėdamos manukos apsipila gražiais smulkiais rausvais žiedais, iš tolo atrodo, kad jos liepsnoja.
Manuka – taip šį iš Naujosios Zelandijos kilusį augalą vadina vietiniai gyventojai maoriai, tokiu pavadinimu jis paplito ir pasaulyje. Kartais galima sutikti jį vadinant „Ti-tree”, bet jo nereikėtų painioti su Australijos mirtenėmis – „arbatmedžiu” – „Tea-tree”.

Aromatinės molekulės

Manukų ea yra apie 100 įvairių junginių. Palyginti su kitais mirtinių šeimos atstovais (mirtenių, mirtų ea), manukų ea yra ganėtinai unikalus. Manukų ea itin svarbūs triketonai – leptospermonas ir flavesonas.
Manukų ea distiliavimas gali būti atidžios ir tyrinėjančios gamtą žmogaus veiklos pavyzdžiu. Monoterpenai, kurie suteikia manukų ea ypatingai geras antibakterines savybes, atsiranda tik ketvirtaisiais augalo gyvenimo metais, minėtieji itin svarbūs triketonai susikaupia tik tam tikrose geografinėse vietose augančiuose augaluose. Šios variacijos taip pat tiesiogiai priklauso nuo metų laikų: daugiausiai monoterpenų augalai sukaupia pavasarį ir vasarą, kai augina jaunus lapelius. Šie faktoriai tiesiogiai lemia manukų ea savybes ir jo aromaterapinę vertę. Dėl to svarbu pažinoti vietinį distiliuotoją, kuris gyvena tam tikrame geografiniame regione ir pažįsta vietines manukas. Mažose distiliatorinėse gauto manukų ea paprastai daug turtingesnis savo sudėtimi lyginant su fabrikiniu, kur fabrikai dirba kiaurus metus ir gamintojas turi plantacijas visame pasaulyje.

Eterinio aliejaus gavimas

Manukos auga abiejose pagrindinėse N. Zelandijos salose – Pietinėje ir Šiaurinėje. Čia manukų ea daugiau distiliuojami iš laukinėje gamtoje augančių augalų, negu iš auginamų plantacijose. Nupjauti pavasarį šie augalai sparčiai atželia, todėl šiuo metu pavojus laukinių augalų ištekliams negresia.
Manukų ea gaunamas garais distiliuojant lapus ir šakeles. Tačiau manukos distiliuojamos ilgiau, net iki 5 valandų, norint gauti maksimalų β-triketonų kiekį. Eterinio aliejaus išeiga nedidelė nuo 0,17% iki 0.57%. Manukų aliejus pastaruoju metu gana išpopuliarėjo, todėl su juos atliekama daugiau tyrimų ir gausėja jam skirtos literatūros.

Svarbiausios terapinės savybės. Tradicinis naudojimas

Istoriniai šaltiniai liudija, kad manukas plačiai naudojo tiek maoriai, tiek pirmieji europiečiai kolonistai. Iš jų buvo daromi užpilai „amoraliems žmonėms“ apvalyti, karštį mažinančios arbatos, nuovirai nuo šlapimo ir žarnyno problemų, jų sakai buvo čiulpiami nuo kosulio, jos buvo garinamos inhaliacijoms peršalus, lapų ir žievės kompresai buvo naudoti nuo nugaros skausmų, odos ligų, krūtinės uždegimo ir nudegimų, sergant dantenų ligomis jomis skalauta burna.
Mediena naudota kanojoms, žvejybos įrankiams, sodo įrankiams, ginklams, malkoms. Sakuose esantis pagrindinis ingredientas manitolis buvo naudojamas medicinoje siekiant sumažinti edemas ir pašalinti skysčio perteklių iš organizmo.

Naudojimas aromaterapijoje

• Aromaterapinėje literatūroje manukos labiausiai giriamos už antimikrobinį poveikį. Jos laikomos net veiksmingesnėmis už visiems žinomą arbatmedį. Tačiau laboratorinės studijos parodė, kad didžiausias manukų ea veiksmingumas pasireiškia prieš gram-neigiamas bakterijas. Iš visų tirtų ea jis pasirodė esąs pats efektyviausias prieš P. aeruginosa (tai itin atsparus antibiotikams patogenas, kuris sutinkamas ligoninėse, sukelia plaučių ir kt. ligas).
• Manukų ea neveiksmingas prieš mieles ir pelėsius, tačiau gerai naikina odos grybelius.
• Šiuos poveikius nulemia β-triketonai – leptospermonas, izoleptospermonas ir flavesonas. Aliejuje esantys seskviterpenoidai suteikia šiam aliejui priešuždegiminių ir spazmolizinių savybių.
• Holistinėje atomaterapijoje manukų ea patenka į kvėpavimo palaikymo zoną.

Sinergijos

Norint pasiekti kuo platesnį antimikrobinį ea poveikį, manukų aliejų patariama sinergizuoti su arbatmedžių, kajeputų ar niaoulio eteriniais aliejais.
Manukų ea – puiki burnos skalavimo priemonė.
Dėl minėtos unikalios ea sudėties, manukos laikomos ypač puikia priemone burnos skalavimui peršalus, skaudant gerklei, nuo aftų, išopėjimų, nudegintos gleivinės švitinant, po stomatologinių procedūrų.

Kaip naudoti?

• Kelis lašus manukų ea išmaišyti ½ stiklinės maloniai šilto vandens ir skalauti kelis kartus per dieną.
• Tinka vaikams, nes skalaujant galima nuryti.
• Manukų ea gali būti naudojamas nuo odos problemų: odos grybelio, atleto pėdos; aknės, odos bėrimų, sunkiai gyjančių žaizdų ir opų, įpjovimų, įbrėžimų. Padės greičiau atsikurti odos audiniams. Galima tiesiai lašinti ant pažeistos vietos.

Manukų ea saugumas

Aliejaus sudėtyje randami komponentai nerodo galimo toksiškumo. Taip pat nebuvo rasta ir jokios literatūros, kurioje būtų aprašyta tokia reakcija.
Tačiau Lis-Balchin ir kt. mokslininkai mano, kad naudojant šiuos aliejus reikia laikytis atsargumo, nes nebuvo atlikta oficialių toksikologijos tyrimų. Jie ant skirtingų gyvų audinių atliko eilę tyrimų, kuriais nustatė, kad manukų ir kanukų ea sumažina spontanišką raumenų ląstelių susitraukimų jėgą gimdoje, ir tai gali turėti įtakos nėštumui ir gimdymui.
Nepatikrinti atvejai ir neformalioje aplinkoje surinkta informacija iš klinikinę aromaterapiją praktikuojančių gydytojų N. Zelandijoje, liudija, kad manukų ea plačiai naudojamas be problemų.

Išvada: Tinka naudoti įvairaus amžiaus žmonėms, tiek kūdikiams, tiek jautriems, pagyvenusiems žmonėms.

Žinovo paslaptys

Manukų aliejų reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai iš kur jis atkeliavo. Praktikuojantis specialistas turėtų žinoti bent iš kurios N. Zelandijos salos (Šiaurinės ar Pietinės) ar Australijos vietos aliejus kilęs, kuriuo metų laiku buvo distiliuotas.

Kvapas

Vertinant iš estetinės pusės, manukų aliejus turi savitą aromatą, kurį galima laikyti maloniu. Manukų kvapas gerai dera su medieniškais kvapais, tokiais kaip kedrų, kadagių, kiparisų ar santalų. Aromatą sušvelnina levandos, citrinos, citrinmirtės.

Su manukomis turime žvalumą skatinantį eterinių aliejų mišinį „Žvali energija“.
Šios eterinių aliejų sinergijos paskirtis — sukurti tonizuojančią ir žvalią atmosferą, kuri skatina gyvybines galias ir gerą nuotaiką bei savijautą. Mišinys ypač tinka pavasarį ir rudenį, kai suaktyvėja ir ima plisti mikrobai. Jis stabilizuoja organizmą ir suteikia jėgų.
Ši subtili eterinių aliejų sinergija tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Literatūra:

P. Franchomme. La science des huiles essentielles medicinales. 2015.
Robert Tisserand, Rodney Young. Essential Oil Safety: A Guide for Health Care Professionals. 2013.
Booker SG, Cambie RC, Cooper RC. New Zealand medicinal plants. Auckland: Reed Books; 1987.
Christoph F, Kubeczka K-H, Stahl-Biskup E. The composition of commercial manuka oils from New Zealand. J Essent Oil Res 1998;11:705–10.
Lis-Balchin M, Hart SL. An investigation of the actions of the essential oils of manuka (Leptospermum scoparium) and kanuka (Kunzea ericoides), Myrtaceae on guinea pig smooth muscle. J Pharm Pharmacol 1998;50(7):809–11.
Porter N. Manuka the good oil from New Zealand. HerbalGram 2001;53:26–30 (2001).
Porter NG, Smale PE, Nelson MA, Hay AJ, van Klink JW, Dean CM. Variability in essential oil chemistry and plant morphology within Leptospermum scoparium population. New Zeal J Bot 1998;36:125–33.
Porter NG, Wilkins AL. Chemical, physical and anti-microbial properties of essential oils of Leptospermum scoparium and kunzea ericoides. Phytochemistry 1999;50(3):407–15.
Holmes P. Aromatica. A Clinical Guide to Essential Oil Therapuetics. Vol. I. 2016.

© Laimė Kiškūnė, 2020