SIDABRINĖ KARPŪRA, baltojo kamparo balzamas

Plyksteli liepsna sambrėškos metą ir bemat užgęsta.
Skaisčiai baltų kristalų, paskleidžiančių aitroką kvapą ir sudegančių be pėdsako, legenda nueina gilyn į istoriją ir tolyn į pasaulio kraštą Eurazijos pietryčiuose. Iš ten kilęs kamparas — vaiski standžios konsistencijos ir kristalinės struktūros substancija — ne tik uodžiamas, bet ir regimas kvapmuo. Tai rodo ir žodis, iš kurio, kaip spėjama, jis kilęs — qapur (sanskritiškai karpūra), reiškęs sidabriškai baltos spalvos metalą.
Tradicinės materia medica kamparą traktavo kaip šaltą ir sausą substanciją, todėl jį laikė medžiaga, tinkama skirti nuo karštųjų būklių, taip pat kaip priemonę vėsinančią per didelius karščius.

Indijoje medicinos traktatai kamparą mini nuo m. e. pradžios. Iš pradžių jis buvo retas, bet vėliau ajurvedoje imtas plačiai naudoti ruošiant medicininius aliejus ir įtrinamuosius tepalus palengvinti raumenų, raiščių ir neuralginius skausmus bei kvėpavimo takų sutrikimus, įskaitant astmą. Dažnai jis skiriamas kaip raminamoji medžiaga „ataušti“, taip pat nuo nervingumo.

Apie kamparą, jo kilmę, gavimą, naudojimą skaitykite šiame STRAIPSNYJE.

Naudojimas:
– pasitepkite smilkinius, palei šnerves, limfmazgių zonose, už ausų;
– pasitepkite pulsuojančias vietas – riešus, alkūnės linkius, pakinklius;
– tepkite ant vabzdžių įkandimų;
– puiki priemonė keliaujantiems!

Perspėjimai:
– nenaudokite mažiems vaikams;
– nerekomenduojama nėščioms moterims;
– prieš vartojant patariama pasidaryti odos lopo testą; pasireiškus jautrumui nebevartokite;
– venkite kontakto su akimis; patekus į akis plaukite vandeniu;
– tai nėra medikamentas, esant sveikatos problemoms, kreipkitės į gydytoją;
– laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje;
– saugokite nuo vaikų.