Kas yra kvapų (olfaktorinis) menas?

Neretai susiduriu su supratimu, jog kvapų menas — tai parfumerija. Na, gal dar nupjautos žolės arba verdamų koldūnų kvapas… Kvapus apibūdinantys žodžiai — tai tik gražūs kvepalų aprašymai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį kuriu kvapų meno kūrinius, rengiu parodas, skaitau olfaktorinio raštingumo pamokas, vedu eksperimentines Kvapų maišymo meno dirbtuves savo studijoje ir su grupe „Hortus apertus“.
Kvapų ir uoslės mokslas skaičiuoja vos trečiąjį dešimtmetį, tačiau kvapų, arba olfaktorinis (iš lotyniško žodžio olfacere — uostyti), menas nėra visiška naujiena. 1913 m. italų menininkas Carlo Carra parašė futuristinį manifestą La Pittura dei suoni, rumori, odori: Manifesto Futurista — Garso, triukšmo, kvapo tapyba: futuristo manifestas.

Ukrainos gydytojas, žinomas tik pseudonimu Caflo Yrot (tai iš kito galo perskaitytas žodis ‘olfactory’), I-je 20 a. pusėje sukūrė Le Parfum de Sang — pirmąjį kraujo kvapo kvepalų konceptą. Būdamas gydytoju, jis žinojo, kad žmogaus kraujas turi gana ryškų kvapą, tačiau jis teka kūne, ir pauostyti jį nelengva. Vadinasi, reikia jo kiek paskleisti ant odos, kad galėtum įkvėpti savo kūno syvų.

20 a. pabaigoje Sissel Tollaas — norvegų matematikė, chemikė, kalbininkė, menininkė ir tyrėja — pristatė pasauliui kvapų kūrinius kaip meno veikalus.

2014 m., po 101 metų nuo Carros manifesto paskelbimo, belgų menininkas Peteris de Cupere parašė platų manifestą, išdėstydamas kvapų meno sąvokas. Pirmą kartą buvo suformuluotas kvapų meno kanonas, suskirstantis olfaktorinį meną į tris kategorijas:
– Olfakcionizmas (Olfactionism)
– Olfaktorizmas (Olfactorism)
– Olfakturizmas (Olfactourism)

Olfakcionizmas (Fact and Action)

„Tai dviejų žodžių ‘Faktas’ ir ‘Aktas’ junginys. Jie abu paaiškina šį terminą.
‘Faktas’ skatina veikti
.

Pasitelkus ‘Faktą’ galima padrąsinti kažką imtis ‘Akto’ (‘Veikimo’), t.y. ‘Aktas’ implikuoja tam tikrą ‘Faktą’.

Bet ‘Aktas’ taip pat gali paskatinti kažką apmąstyti ‘Faktą’ ir netgi jį priimti. Tokiu būdu kvapas gali pastūmėti jus susimąstyti apie ‘Faktą’. Taigi kvapas suteikia galimybę imtis ‘Akto’ ir kelti klausimą dėl ‘Fakto’, nesvarbu, ar priimant jį, ar atmetant, ar netgi pastūmėja sukilti prieš ‘Faktą’ ar stoti į kovą su juo. Bet kvapas taip pat gali būti tam tikro ‘Akto’ ‘Faktas’, rezultatas, stebėjimas ar patyrimas. Tokiu būdu kvapas suteikia kontekstą darbui.“ (P. de Cupere)

Kvapas yra puikus mediatorius tarp ‘Akto’ ir ‘Fakto’. Kvapas skatina veikti, reaguoti, reflektuoti, keičia kognityvinį suvokimą.
Kvapas skatina prisiminti kontekstą. Kvapas pats kuria kontekstą.
Olfakcionizmo terminas dažniausiai naudojamas, kai kalbama apie meno kūrinį, kur kvapas veikia kartu su vizualiniais, akustiniais, lytėjimo, ragavimo menais.

Olfaktorizmas (Factor and Actor)

Šis terminas naudojamas kalbant apie meno kūrinį, kuriame pats kvapas yra pagrindinis kūrinys, arba veikia kartu su spalva, forma, kontrastais, šviesa, tamsa.
Kvapas čia yra pagrindinė medija.
Kontekstas yra pačiame kūrinyje.
Svarbi kūrinio kompozicija.
Olfaktorizmui gali būti priskiriami ir kai kurie parfumerijos kūriniai, jeigu juose svarbiausia kvapas ir kompozicija.
Kartais riba tarp olfaktorizmo ir olfakcionizmo būna ne visai aiški, todėl jie abu dar vadinami tiesiog olfaktizmu.

Olfakturizmas

Visus kitus kvapus, kurie negali būti priskiriami olfaktizmui P. de Cupere pavadino olfakturizmu.
Tai yra iliustratyvūs, kičiniai, komerciniai kvapai, jeigu jie nedalyvauja meno instaliacijose ir kituose kūriniuose kaip medija. Jie dažniausiai skirti hedonistiniams, komerciniams, medicininiams tikslams.

Olfakturizmui priskiriami:
– kvapikliai
– gaivikliai
– komerciniai kvepalai, kurie neatitinka olfaktizmo kriterijų
– aromaterapija
– parfumerijos dirbtuvės ir mokyklos
– scratch&sniff
– vyno turizmas
– parfumerija kaip hobis
– distiliavimas, jeigu tai ne meno akcija

Kvapų meno formos (atitinkančios olfaktizmo sąvoką):

Kvapų instaliacijos/skulptūros
Kvapų erdvės/architektūra
Kvapų prietaisai
Kvepalai, atitinkantys olfaktizmo kriterijus
Kvapų performansai
Kvapų filmai
Kvapų žemėlapiai
Skaitmeninis menas
NOSIS.

Kvapas yra visur. Jis neturi ribų, jam neegzistuoja sienos. Svarbu, kur kvapas sklinda, kokį kontekstą kuria, ką skatina.

Gyvename metu, kai pojūčiai ima grįžti į kasdienybę. Susidomėjimas pojūčiais ir ypač kvapais gal niekada dar nėra pasiekęs tokių mastų, kokie yra šiandien.

Vis daugiau menininkų, mokslininkų susidomi kvapu, kaip meno medija, jo visiškai naujomis ir unikaliomis galimybėmis perteikti kontekstą, giliau pažinti pojūčius, intuicijos mechanizmą.

Keletas svarbių šiuo metu aktyviai veikiančių institucijų kvapų meno ir pojūčių sinestezijos srityse

Hortus apertus
Lietuvoje nuo 2010 m. veikia olfaktorinio meno grupė Hortus apertus (lot. atvertas sodas). Su šia grupe 2010 m. pirmą kartą Lietuvoje surengėme olfaktorinę parodą „Rožių sodas“ VDA Kostiumo dizaino katedros salėje.

VšĮ Hortus apertus vienija kūrėjus, menininkus, mokslininkus, visus, kurie domisi kvapų ir parfumerijos, arba kvepalininkystės, menu ir kultūra. Organizacijos tikslas yra tyrinėti kvapus, kvapiąsias substancijas, jų gavimo būdus, olfaktorinį žodyną, juos naudoti kaip meno mediją. Hortus apertus siekia visokeriopai skleisti kvapų meną ir kultūrą Lietuvoje bei užsienyje, taip pat rengti olfaktorines parodas, seminarus ir konferencijas.
Plačiau: www.hortusapertus.lt

The Institute for Art and Olfaction (IAO)
Anglakalbiame pasaulyje vienas įdomesnių olfaktorinio meno institutų yra Los Andžele įsikūręs Meno ir olfaktorijos institutas (The Institute for Art and Olfaction, IAO). Jo pagrindinė veikla — kūrybiniai eksperimentai su krosmodaliniais menais ir technologijų projektais pagrindinį dėmesį skiriant kvapui. Institutas siekia sukurti naujas prieigas žmonėms, kurie susidomėjo uosle, skatina taikyti kūrybines idėjas visose pojūčių terpėse.
Plačiau: http://artandolfaction.com/

Mediamatic
Europoje kasmet vyksta Odorama, kurios tikslas pojūčių sinestezijos tyrimas, olfaktorinio žodyno tobulinimas ir kūrimas. „Kvapo ir spalvos, muzikos, judesio ir kvapo sinestezija — tai, ką galima patirti Odoramoje. Gamtos sukurtos ar sintetinės prigimties kvapiosios molekulės turi savybę veikti mūsų elgseną, emocijas ir asociacijas“, — rašoma Mediamatic tinklapyje. Mediamatic — Meno ir naujųjų technologijų institutas Amsterdame, kuris organizuoja olfaktorinio meno renginius.

2019 m. Odorama tyrinėja pieną — moters kvapo šaltinį. Pirmasis pojūtis, kuris išsivysto dar esant motinos įsčiose, yra uoslė. Kai kūdikis gimsta, jis iš karto atpažįsta savo motiną įkvėpdamas vanile kvepiančio jos krūtų pieno aromatą. Galbūt tai paaiškina seną tikėjimą, kad moteris turi dvi nosis — įprastą nosį ir gimdą. Kad ir kaip ten būtų, tyrimai liudija motinos pieno kvapo įtaką naujagimiui ir motinos hormonų išsiskyrimą, kai ji užuodžia savo kūdikio viršugalvio kvapą.

Kita Mediamtic tyrimų sritis — olfaktorinė kalba. Aromatinių posakių stoka apsunkina pasinėrimą ir mėgavimąsi kvapų kultūra. Tačiau kvapą galima išreikšti ne tik žodžiais. Kvapo patyrimus smegenys gali perskaityti ir gautus kitomis signalinėmis sistemomis — judesio, spalvos, garso, skonio… Kita vertus, nesant griežtam kvapo apibūdinimui žodžiais, atsiveria plačios meninių interpretacijų galimybės.
Plačiau: https://www.mediamatic.net/

Eksperimentinė olfaktorinė laboratorija, «Музей всех и каждого» (Visų ir kiekvieno muziejus)
Sankt Peterburge jau keletą metų veikia Eksperimentinė olfaktorinė laboratorija kaip «Музей всех и каждого» (Visų ir kiekvieno muziejaus) integrali dalis. Ji buvo sukurta kaip platforma, kurioje jungiasi mokslo žinios, tradicijos ir menas susijęs su žmogumi. Muziejaus misija — grąžinti žmonėms prasmingą smalsumą kasdieniame gyvenime. Muziejaus tikslas — parodyti, kaip žinių apie žmogaus prigimtį įvairovė atsispindi holistinėje pasaulėžiūroje ir kaip tai pritaikoma kiekvieno gyvenime.

Kitaip tariant, vienas Muziejaus tikslų — kurti eksponatus ir uostomąsias parodas, kuriose kiekvienas lankytojas galėtų atrasti savo unikalumo ribas, suvokti savo gebėjimus ir ribotumus ir vystyti savo smalsumą.

Pirmoji Eksperimentinės olfaktorinės laboratorijos paroda „Kvapas: nematomas Sankt Peterburgo grožis“ sujungė daugiau nei 10 universitetų, tyrimo institutų ir daigiau nei 100 projekto dalyvių vienam tikslui — įjungti NOSĮ.

Šis eksperimentas atskleidė įdomų faktą, kad olfaktorija yra svarbi ir įdomi žmonėms iš įvairių sferų, įvairaus išsilavinimo, amžiaus. Paroda, po jos atidarymo, išliko gyva ir interaktyvi dar dvejus metus. Ji atskleidė įdomių dalykų apie miestą kaip kvėpuojantį organizmą, parodos eksponatą kaip priemonę, padedančią lankytojui suprasti savo uoslės pojūčio galimybes ir galbūt netgi įveikti aleksitimiją (emocinio sąmoningumo, socialinio ir tarpasmeninio ryšio sutrikimą).

Šioje parodoje pirmą kartą panaudojau kvapų kupolus, kurie leido lankytojams natūraliai panirti į vienos ar kitos miesto vietos kvapą.
Plačiau: http://humanmuseum.ru/english/

Baigdama noriu priminti, jog kvapas yra jungiamasis veiksnys. Jis gali integruoti visiškas priešybes.
Kvapas yra lakus ir lankstus, efemeriškas ir nenuspėjamas. Jeigu pamėgintume sutelkti dėmesį į šį momentinį realybės komponentą, mūsų pilka įgrisusi kasdiena daugiau niekada nebebūtų nuobodi ir vienoda. Kvapas mums nuolat atveria akimirkos naujumą, padeda vis kitaip išgyventi atsinaujinimą ir gyvybę.
Oras yra tai, kas mus jungia. Oras neturi sienų. Kvapai ir kvėpavimas yra neišvengiami.

©Laimė Kiškūnė, 2019
Nuotraukos iš olfaktorinio meno parodos „„Kvapas: nematomas Sankt Peterburgo grožis““, 2016. Photo credits to Roman Sokolov.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *