Ar eteriniai aliejai sukelia alergijas?

Ar eteriniai aliejai (ea) sukelia alergijas: realios ir įsivaizduojamos rizikos

Šiais laikais esame taip įsijautrinę, kad bet kada galim sureaguoti į bet ką. Vienokių ar kitokių reakcijų gali sukelti daugelis produktų, tarp jų ir ea.

Populiariuose šaltiniuose mėgstama rašyti apie „didžiulį“ alergizuojantį ea „pavojų“, tačiau pasklaidę rimtus mokslinius leidinius, patikimų duomenų apie alergijas rasime itin mažai. Laikoma, kad tikros alergijos eteriniams aliejams yra labai retos.

Pirmiausia trumpai pasiaiškinkime, kas yra alergija ir kaip atsiranda alerginė reakcija.

Alergija — tai nenormali reakcija į įprastą nepavojingą substanciją, kuri tam tikriems žmonėms tampa alergenu. Jei jūsų kūnas yra kažkam alergiškas, jis alergeną suvokią kaip įsibrovėlį, okupantą. Tas okupantas sukelia imuninės sistemos atsaką ir paskatina putliąsias ląsteles išskirti histaminą.

Histaminas gaminamas mūsų organizme ir gaunamas su maisto produktais. Jis yra signalo nešėjas smegenyse (neurotransmiteris) bei svarbus imuninio atsako grandinės baltymas. Jam tenka atsakomybė už alerginius simptomus, niežėjimą, dilgčiojimą, nosies tekėjimą, ašarojimą, kvėpavimo sutrikimus, tinimus ir anafilaksinį šoką.

Vadinamųjų hiperjautrumo tam tikroms medžiagoms reakcijų esama įvairių. Pagal reakcijas lemiančius imuninius mechanizmus skiriami keturi alergijų tipai.

Daugumas alerginių reakcijų į kvapiąsias medžiagas, tarp jų ir ea, turėtų būti I tipo reakcija. Ji dar vadinama anafilaksine — tai greitoji hipererginė reakcija. Joje dalyvauja bazofilai, specializuoti baltieji kraujo kūneliai, kurie gamina IgE (imunoglobulino E) antikūnus. Šie jungiasi su putliosiomis ląstelėmis. Jei IgE „pagauna“ antigeną, jis pasiunčia signalą putliajai ląstelei, o ši ima gaminti histaminą. Kitaip tariant, paleidžiamas mechanizmas, kuris pradeda gaminti prouždegiminius mediatorius, sintetinti ir išskirti citokinus. Per itin trumpą laiką parengiamasuždegiminis procesas.

I tipo alerginė reakcija dažnai esti vietiška, tačiau sunkiais atvejais išsivysto vadinamasis anafilaksinis šokas.

I tipo anafilaksinę reakciją dažniausiai sukelia vaistai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, maisto medžiagos, įvairūs cheminiai junginiai ir aplinkos alergenai. Po pakartotino sandūrio su alergenais aktyviai imunizuotiems individams reakcija išryškėja praėjus kelioms sekundėms ar minutėms, po 20–30 min. ji būna stipriausia, o po 1–2 val. susilpnėja ir praeina nepalikdama audinių pažeidimo.

Akivaizdžiai karšti ir šalti ea komponentai — cinamaldehidas, karvakrolis, eugenolis, timolis, mentolis turi potencialą sukelti švelnią I tipo alerginę reakciją — niežėjimą, paraudimą, ašarojimą.

II, III ir IV tipo alerginėse reakcijose dalyvauja kiti antikūnai — imunoglobulinas M (IgM) ir imunoglobulinas G (IgG).

II tipo reakcija išsivysto kaip atsakas į transplantaciją, ne tos kraujo grupės perpylimą, navikinius audinius. III tipo reakcija išsivysto esant glomerulonefritui, autoimuninėms ligoms. Šio tipo alerginės reakcijos paprastai nekyla dėl aromatinių junginių.

Su aromatinių junginių, taip pat ir ea poveikiu labiausiai gali būti susijusi IV tipo alerginė, arba uždelstoji, reakcija, išryškėjanti po 24–72 val.

IV tipo uždelstoji alerginė reakcija vystosi dviem etapais:

  • Paskatinimo fazė: po pirmojo poveikio alergenų antigenai reaguoja su T-limfocitais ir juos įjautrina.
  • Vystymosi fazė: veikiant tokiam pačiam alergenui, antigenai kontaktuoja su iš anksto įjautrintais T-limfocitais, aktyvina makrofagus ir atsiranda alerginių simptomų.

Alerginės reakcijos pasireiškimas gali įvykti netrukus po paskatinimo fazės, o gali prireikti net metų, kol ji pasireikš.

Be daugelio kitų klinikinių būklių, uždelstosioms hipererginėms (alerginėms) reakcijoms priskiriama ir kontaktinė egzema, kurią sukelia mažos molekulinės masės antigenai, su kuriais susiduriame buityje (sudedamosios kosmetinių preparatų dalys, kvapiosios substancijos, guminės pirštinės, nuodingi augalai, pvz., nuodingoji gebenė ir kt.).

O kaip su eteriniais aliejais?

Augaluose ir ea esantys antigenai, kurie dalyvauja IV tipo reakcijose, vadinami haptenais. Graikų kalba šis žodis reiškia „prisitvirtinti“. Kitaip tariant, tai nepilnaverčiai antigenai. Tos medžiagos pačios savaime nesukelia antikūnų atsiradimo — antikūnai atsiranda tik tada, kai jos, patekusios į organizmą per odą, susijungia su baltymais, esančiais ant specializuotų imuninių ląstelių. Toks hapteno-baltymo paketėlis migruoja iki vietinio limfmazgio, kuriame įjautrina/sensitizuoja T-limfocitus. Jeigu toks paketėlis atkeliauja dar kartą, įjautrinti/sensitizuoti T-limfocitai sukelia imuninį atsaką dermoje ir epidermyje, sužadindami uždegiminį procesą.

Yra įvairių IV tipo, arba uždelstų, hipererginių reakcijų. Labiausiai iš jų paplitęs alerginis kontaktinis dermatitas. Paraudimas, niežėjimas, sausa oda, tinimas, deginimas, tempimas, labai sunkiais atvejais ir pūslės. Nuo kontaktinio dermatito dažniausiai kenčia sveikatos sistemos darbuotojai, dirbantys su metalais, valymo paslaugų teikėjai, virėjai, sodininkai ir kenčiantys nuo chroniško streso. Taip pat ir žmonės turintys kitų tipų alergijas.

Taip pat pasitaiko pigmentinis kontaktinis dermatitas ir dirginantis kontaktinis dermatitas.

Sąrašo ea, kurie sukelia kontaktinį dermatitą, deja, neturime ir greičiausiai jo nė nerasime. Taip pat nėra požymių, kurie leistų diferencijuoti, ar reakcija yra tikrai alerginė, ar tik sudirginimas. Kai kuriuos ea ant odos galime jausti kaip karštus, šaltus, o kartais patiriame deginimą, peršėjimą, paraudimą ar niežėjimą.

Atsargiai ant odos reiktų naudoti cinamonų žievės, gvazdikėlių, citrinžolių, pipirinių mėtų, raudonėlių, čiobrelių, karvakrolio CT, dašių, kartais bazilikų ea. Niekada jų nenaudokite grynų, skieskite iki 1-2%. Jeigu bet kuris ea dirgina odą, atskieskite jį baziniu aliejumi.

Dauguma odos reakcijų į ea yra lokalizuotos toje vietoje, kurioje buvo naudotas ea. Odos reakcijų į eterinių aliejų komponentus, pasklidusius ore, pasitaiko kraštutinai retai. Jeigu oras bus stipriai prikvėpintas ea ir jeigu žmogus yra hiperjautrus, gali kartais sureaguoti akys arba nosies gleivinė.

Apie realius ir tariamus pavojus.

Yra tikrai pagrįstų, itin vertingų eterinių aliejų studijų, bet nemaža esama ir štai tokių. Studijoje rašoma, kaip buvo diagnozuojamas alerginis kontaktinis dermatitas ea.

Tyrimui buvo paimtas mišinys sudarytas iš geraniolio, cinamaldehido, hidroksicitronelalio (yra tik sintetinis), cinamilo alkoholio, alfa-amilcinamaldehido, isoeugenolio, eugenolio ir briedragių absoliuto sumaišyto su 87% petroliato. Su šia mikstūra buvo atliktas odos lopo testas. Apie 11,4 % testuojamųjų patyrė alergines reakcijas.

Problema su šiuo ir panašiais tyrimais, kurių „rezultatus“ ištrimituoja populiarūs kanalai ir medijos, paviršutiniškai mąstantys gydytojai bei farmacininkai (jokiu būdu nesakau, kad visi medikai „dalijasi“ tokiais „tyrimų“ rezultatais), yra tokia: dauguma žmonių nenaudoja masažams ar aplikacijoms sintetinių molekulių sumaišytų su naftos produktais. Mes atsidarome gryno, natūralaus ea buteliuką, atsiskiedžiame jį natūraliame augaliniame aliejuje ar įsilašiname į garintuvą, o jei pažįstame eterinį aliejų ir esame tikri jo saugumu, užlašiname kelis lašus ant odos. Taigi odos lopo testą reikia daryti konkrečiam ea, o ne kažkokiam absurdiškam mišiniui.

Realūs eterinių aliejų pavojai. Neimuninės/nealerginės reakcijos

Fototoksiškumas

Fototoksiškumas nėra tokia reta reakcija, nutinkanti naudojant ea. Ea, kurie turi furanokumarinų (FK) – psoraleno darinių: bergapteno ir metoksaleno, sukelia fitofotodermatitą.

Fototoksiškumas — ūmiai pasireiškiantis toksinis atsakas, kai oda iš pradžių yra veikiama tam tikromis cheminėmis medžiagomis, o vėliau — šviesa. Jokio išankstinio kontakto su fotosensitizuojančia medžiaga nereikia. Imuninė reakcija čia nevyksta.

Veikiant UV spinduliams, FK sudaro kovalentinius ryšius su DNR, jie tarsi susisiuva. Tai sukelia uždegiminę reakciją, kuri sukelia odos paraudimą, saulės nudegimą, o sunkiais atvejais ir pūsles. Fototoksiškumo simptomai gali pasireikšti keletą dienų po poveikio, o hiperpigmentacija gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.

Botaninės substancijos, kurios sukelia fototoksiškumą, dažniausiai priklauso dviem botaninėms šeimoms — rūtinių/citrusų ir salierinių/skėtinių.

Daugumas citrusų ea yra fototoksiniai. Ypač bergamočių ir žaliųjų citrinų, arba laimų, ea. Tačiau ne visi. Distiliuoti, spausti su sumažintu FK, kai kurie petitgreinų, paprastųjų ir likerinių (satsuma/ unshiu) mandarinų, juzu, apelsinų ea nėra fototoksiniai. Taip pat ir ne visi skėtinių ea yra fototoksiniai.

Tačiau saulėje jokiu būdu nenaudokite:

bergamočių,
citrinų,
laimų,
aitriųjų apelsinų žievelių
mandarinų lapų
rūtų
šventagaršvių
kuminų
ir serenčių/tagečių ea
greipfrutų ea leidžiama iki 4 proc., nes jis yra silpnai fototoksinis.

Esama taip pat keleto ea, kurie nėra iki galo ištirti kaip fototoksiniai, tačiau juos irgi saulėje reikėtų naudoti atsargiai: salierų lapų, salierų sėklų, klementinų, vėlyvųjų citrinmedžių/Kafiro laimų/combava, amių, gelsvių lapų, pastarnokų ea.

Fototoksiniai ea veikia visų odos spalvų žmones, tačiau kuo šviesesnė oda, tuo jautrumas didesnis. Nuo akių spalvos, amžiaus, lyties, įdegio greičio jautrumas FK nepriklauso. Tačiau geras įdegis šiek tiek veikia kaip apsauga.

Fototoksiškumo riziką sumažinsite, jei citrusų ir salierinių š. augalų (FK turinčių) ea nenaudosite prieš eidami į saulėtą vietą; jeigu panaudojote didesnes citrusų ar skėtinių augalų ea koncentracijas, stenkitės, kad saulės spinduliai 12-18 val. nepatektų ant to odos ploto; arba prisidenkite nuo saulės rūbais, skrybėle ir naudokite kremą nuo saulės.

*******

Jeigu medžiosite antraštes apie ea pavojus, alergijas, jūs tikrai jų rasite. Tačiau prieš darant išvadas svarbu įsivertinti tų straipsnių pretenzijas, lygį ir suinteresuotumą.

Ir užduoti sau klausimą

Ar tai tikrai alerginė reakcija?

Nepaisant mokslinio alerginių reakcijų mechanizmo aiškinimų, kai kurie žmonės, susidūrę su ea, vis viena tikina, jog kai kurie, o kai kada ir visi ea neva sukelia alergines reakcijas, astmą ir kitas kvėpavimo problemas. Tokiu atveju reikia pamėginti nustatyti tikrąją sudirginimo priežastį. Daugumas odos suerzinimų kyla dėl jos jautrumo. Reiškia, reikia ea atskiesti, nenaudoti grynų ir padaryti odos lopo testą, ypač žmonėms turintiems jaurią odą ir mažiems vaikams. Tai ypač svarbu naudojant ea, kurie turi kaitinantį arba šaldantį poveikį — pipirinių mėtų, kamparo, gvazdikėlių, citrinžolių, cinamono žievės, raudonėlių, dašių, čiobrelių, timolio ir karvakrolio CT, bazilikų, kininių cinamonų.

Jeigu esate jautrūs kažkuriam ea, paprasčiausiai nebenaudokite jo ir paieškokite alternatyvos. Arba atsiskieskite iki 0,5-1 proc. ir palengva didinkite koncentraciją, stebėdami, kaip reaguojate.

Antropologai pastebėjo ir tokį faktą. Jeigu ea naudojate pasitikėdami ir be baimės, reakcijų būna gerokai mažiau. O jeigu esate tvirtai įsitikinę, kad ea sukelia alergines reakcijas, labai galimas daiktas, jog ta reakcija jums ir išsivystys. Emocinis santykis su augalinėmis kvapiosiomis substancijomis tikrai yra veiksnys, užimantis ne paskutinę vietą.

Megzdami pažintį su nauju ea, pradėkite palengva, nuo mažų koncentracijų ir neskubėkite — tyrinėkite, pratinkitės.

*******

Jei jau kalbame apie ea ir alergines reakcijas ir matom, kad ea gali būti pavojingi ir sukelti netiesiogines alergijas tik specifiniais atvejais, užduokime priešingą klausimą

Ar gali ea sumažinti alergines reakcijas?

Esama studijų, kuriose aptariamas šis ea potencialas. Šių studijų išvada — kai kurios ea veikliosios medžiagos gali palengvinti alerginį atsaką.

Vaistinių ramunių, juodųjų ir balzaminių tuopų pumpurų ir santalų ea pasižymi geromis antialerginėmis savybėmis — atliekant tyrimus, jie iki 40 proc. sumažino putliųjų ląstelių degranuliaciją;

Vaistinių ramunių ea chamazulenas ir alfa bisabololas, juodųjų tuopų pumpurų ea alfa bisabololas turi geras antialergines savybes ir gali sumažinti histamino sukeltas reakcijas; jų ir Tanacetum annuum ea turi ir specifinių niežėjimą mažinančių (antipruritinių) savybių.

Arbatmedžio, mairūnų ea ir jų komponentas terpinen-4-olis mažina histamino išsiskyrimą ir citokinų gamybą (jie lemia alerginės reakcijos simptomus).

Varpinių levandų ea slopina IgE atsaką, tuo pačiu sumažindamas histamino išsiskyrimą prasidėjus alerginei reakcijai, ypač po įkandimų.

Citronelolis — pelargonijų, palmarozų ea komponentas — slopina IgE veiklą ir turi gerą antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį.

Limonenas — apelsinų, citrinų ea komponentas — slopina putliųjų ląstelių aktyvumą.

Tokie nuostabūs priešuždegiminiai, spazmolitiniai, raminantys ea kaip sibirinių kėnių ar miros yra itin tinkami mišiniuose kartu su alergijas mažinančiais ea.

Šių ea savybių pagrindu yra sukurta ir EA sinergija alergijos švelnintoja – allergiae triumphator“, kuri gali palengvinti kvėpavimą, ypač pavasarinių alergijų laikotarpiu, taip pat gali sumažinti ir kitas alergines reakcijas – įkandimų niežulį, sudirginimą.

Plačiau apie šią sinergiją rasite:

Odos lopo testas

Užlašinkite eterinį aliejų alkūnes linkyje būtent tos koncentracijos ir būtent su tuo baziniu aliejumi, kurį ketinate naudoti. Tai darykite du kartus dienoje 3-5 dienas.

Jeigu po 3 ar 5 dienų nepasireikš jokia reakcija, vadinasi asmuo nėra alergiškas ar jautrus tam ea. Jei ta vieta parausta, ima niežėti, luptis, atsiranda bėrimų, pūslelių, reiškia, to ea nenaudokite.

© Laimė Kiškūnė 2022

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.